No flash player installed. You can download it here: http://get.adobe.com/flashplayer/

Vytauto Didžiojo universitetas VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
KULTŪRŲ STUDIJŲ IR ETNOLOGIJOS KATEDRA

Projektai

Šiuolaikinės miesto kultūros tyrimai

Projekto vykdymo laikotarpis: 2011 - 2013

Šiuolaikinis moksleivių folkloras

Projekto vykdymo laikotarpis: 2011 - 2013

Apie mus

Atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą, mąstyta apie tautinės aukštosios mokyklos koncepciją. Greta kitų lituanistinių specialybių buvo nuspręsta rengti ir lietuvių etnologijos specialistus. Pažymėtina, kad tarpukariu etnologija buvo studijuojama Vytauto Didžiojo universitete, o sovietmečiu, slopinant bet kokį gilesnį savos kultūros pažinimą, etnologų neleista ruošti jokiai Lietuvos aukštajai mokyklai. Sukurti lietuvių etnologijos ir folkloristikos studijų programą ir vadovauti šią programą vykdančiai katedrai buvo patikėta Norbertui Vėliui - VDU Atkuriamojo Senato nariui, vienam žymiausių Lietuvos etnografijos rinkėjų, folkloristui ir baltų mitologui, pasaulyje pripažintam etninės kultūros tyrinėtojui. 


1989 m. prasidėjus studijoms atkurtame Vytauto Didžiojo universitete, tarp 177 pirmakursių buvo ir pasirinkusieji etnologijos specialybę. Katedra įsteigta kiek vėliau, 1990 m. gruodžio 20 d. Pirmiausia ji buvo pavadinta Antropologijos katedra ir priskirta Socialinių mokslų fakultetui, o 1993 m. sausio 27 d., atsižvelgiant į mokslo sričių suskirstymą Lietuvoje, katedra buvo perkelta į Humanitarinių mokslų fakultetą ir pavadinta Etnologijos ir folkloristikos katedra. 


Trūkstant etnologijos ir folkloristikos specialistų Kaune, iš pradžių dalį dalykų dėstė mokslininkai iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos istorijos instituto ir kitų mokslo bei studijų institucijų. Ilgainiui katedros dėstytojais tapo jauni etnologijos daktarai, mokslo laipsnį įgiję Vytauto Didžiojo universitete.


Taigi nuo pat universiteto atkūrimo pradžios yra siūloma Etnologijos bakalauro programa. Nuo 1993 m. studentai priimami mokytis ir Etninės kultūros magistro programoje. Pastarosios turinys 2011 m. buvo praplėstas, ir programai suteiktas kitas pavadinimas - Lyginamųjų kultūrų studijų magistro programa. Taip pat ruošiami etnologijos krypties daktarai (doktorantūros programa vykdoma drauge su Klaipėdos universitetu ir Lietuvos istorijos institutu). Katedra unikali tuo, kad ji vienintelė visoje Lietuvoje rengia trijų pakopų etnologus: bakalaurus, magistrus ir daktarus. 


Iki pat netikėtos mirties 1996 m. Etnologijos ir folkloristikos katedrai vadovavo prof. habil. dr. Norbertas Vėlius. 1996-1997 m. katedros vedėju dirbo doc. dr. Gintaras Beresnevičius, 1997-2006 m. prof. habil. dr. Romualdas Apanavičius, 2006-2012 m. doc. dr. Arūnas Vaicekauskas. 


2012 m. rugsėjo 1 d. Etnologijos ir folkloristikos katedra pakeitė savo pavadinimą ir tapo Kultūrų studijų ir etnologijos katedra. Katedrai vadovauja doc. dr. Laimutė Anglickienė. Pagrindinė pavadinimo pakeitimo priežastis - katedroje pradėjo veikti net dvi naujos regiono kultūros studijų programos. Nuo 2011 m. studentus renka Baltijos regiono kultūrų programa. 2012 metais startavo dar viena - Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų programa, sulaukusi didžiulio pasisekimo (žr. Studijų programos).


Šiuo metu katedroje dirba 9 etatiniai dėstytojai: 2 profesoriai, 5 docentai ir 2 lektoriai (žr. Darbuotojai).


Katedra yra ne tik studijų, bet ir mokslo padalinys. Mokslinių tyrimų temos aprėpia bemaž visas etnologijos sritis: etnologiją, etnografiją, folkloristiką, mitologiją, religijotyrą, etnomuzikologiją, subkultūrų tyrinėjimus ir kt. Aukštą katedros darbuotojų mokslinį lygį rodo moksliniai straipsniai, studijos ir monografijos. Iš pastarųjų minėtinos tokios: Laimutės Anglickienės „Kitataučių įvaizdis lietuvių folklore" (2006), Romualdo Apanavičiaus „Etninė muzika" (2009), Rasos Račiūnaitės-Paužuolienės „Moteris tradicinėje lietuvių kultūroje" (2002) ir „Lietuvių šeima vertybių sankirtoje (XX a.-XXI a. pradžia)" (2012), Egidijos Ramanauskaitės „Subkultūra. Fenomenas ir modernumas" (2002), Gražinos Skabeikytės-Kazlauskienės „Mitas - tautosaka - vaikų literatūra" (2007), Dalios Senvaitytės „Ugnis senojoje lietuvių tradicijoje: mitologinis aspektas" (2005), Arūno Vaicekausko „Lietuvių žiemos šventės: bendruomeninės kalendorinio ciklo apeigos XIX a. pab.-XX a. pr." (2005).


Iš kitų Lietuvos etnologų šiuo metu mūsų katedros mokslininkai išsiskiria didesne orientacija ne į tradicinės, o į šiuolaikinės etninės kultūros tyrimus. Tiems tyrimams katedra turi puikią bazę - daugiau nei 20 metų kaupiamą Etnologijos ir folkloristikos rankraštyną. Dalis šiame rankraštyne saugomos medžiagos yra perkelta į skaitmeninį archyvą ir tapusi prieinama visuomenei (žr. Archyvas). Visi katedros darbuotojai yra įsitraukę į mokslinio klasterio „Tauta ir tradicija šiuolaikiniame pasaulyje: etnologinės studijos" vykdomus tyrimus, dalyvauja įvairiuose mokslo projektuose (žr. Veikla).